Raketinė bazė Karmėlavoje (1 divizionas)

Vietovės duomenys:

Pastatyta: 1964 (?)
Uždaryta: 1991
Dabartinė būklė: Apleista
Vieta: Kauno rajonas

Tai tipinė R-12 raketų bazė, turinti keturis antžeminius paleidimo įtaisus.

Kad geriau susipažinti su branduoline ginkluote Lietuvoje Sovietmečiu, stipriai rekomenduoju perskaityti „Trumpą branduolinės ginkluotės Lietuvoje apžvalgą“. Lietuvoje yra likusios 9 raketinės bazės: aštuonios R-12 raketų su antžeminiais paleidimo įtaisais ir viena raketų R-12U su šachtiniais paleidimo įtaisais. Vėliau šiame tinklalapyje atsiras nuotraukų ir aprašymų visų šių bazių, o štai ir turinys visų jų:

5-osios raketinės armijos:

• 29-osios raketinės divizijos:
  • 79-asis raketinis pulkas Plungėje:
    • Plokštinės 3-iasis divizionas (ŠPĮ*)
    • Šateikių 1-asis divizionas (APĮ**)
    • Šateikių 2-asis divizionas (APĮ)
• 58-osios raketinės divizijos:
  • 637-asis raketinis pulkas Tauragėje:
    • Tauragės 1-asis divizionas (APĮ)
    • Tauragės 2-asis divizionas (APĮ)
  • 42-asis raketinis pulkas Karmėlavoje:
    • Karmėlavos 1-asis divizionas (APĮ)
    • Karmėlavos 2-asis divizionas (APĮ)
  • 324-asis raketinis pulkas Ukmergėje:
    • Ukmergės 1-asis divizionas (APĮ)
    • Ukmergės 2-asis divizionas (APĮ)

* ŠPĮ – šachtiniai paleidimo įtaisai
** APĮ – antžeminiai paleidimo įtaisai

Stipriau susidomėjusiems apie tokio tipo bazes, rekomenduoju straipsnį „Raketos R-12 antžeminis paleidimo kompleksas 8П863″ (Jau netrukus). Šiame ir kituose įrašuose bus trumpi kiekvienos bazės aprašymai, nes konkrečios jų istorijos yra neatsiejamos nuo jų pačių.

Bazės išplanavimas

Šios bazės principinis išplanavimas nesiskiria nuo kitų – prie įvažiavimo į bazę stovi visi vidaus ūkio ir aptarnavimo pastatai, kareivinės, vandens stotis, toliau važiuojant pagrindiniu bazės keliu patenkama į atskirą, buvusią uždarą bazės viduje teritoriją, kurioje stovi visi kariniai statiniai. Viskas labai stipriai apaugę medžiais, be buvusios natūraliosios maskuotės per beveik dvidešimt metų priaugo nemažai augalijos, kuri ardo statinius. Žemiau esančioje Google Earth palydovinėję nuotraukoje galima išskirti pagrindinius bazės kalius (beveik visi buvo dengti gelžbetoninėmis plokštėmis) bei statinius. Įvažiavimas įbazę iš šiaurės rytų pusės, visa bazė driekiasi gilyn į mišką.

Aptarnavimo, ūkinė, bei gyvenamoji bazės dalis

Deje, nei kurių nors vartų, nei bazę juosiančios tvoros neišlikę. Jie greičiausiai, kaip turintys daugiausia metalo, labai greitai buvo demontuoti vandalų. Net stovint per 50 m nuo pagrindinio įvažiavimo, nežinodamas ir nepastebėtum, kad ten giliai miške kažkas yra.

Kairėje pusėje stovi erdvūs garažai, juose, kaip ir bet kuriame bazės pastate, propaganda liejasi pro kraštus. Taip pat pilna elementarios infromacijos, deja nesuprantamas jos buvimas, kuomet tokios svarbos kariniame dalinyje tarnauti galėdavo tik patyrę kariai ir specialistai. Virš sunkvežimių stovėjimo vietų kabo lentelės su jų registracijos numeriais bei vairuotojo pavarde. Netoli šių trijų milžiniškų garažų stovi „Reglamento grupės dirbtuvės“, o paprasčiau suprantama kaip „techninė apžiūra“. Kadangi bazėje buvo agregatų, kuriems apžiūra turėjo būti atliekama net kartą per savaitę, šios dirbtuvės meistrai tikrai turėjo ką veikti.

Vieni didžiausių pastatų gyvenamojoje zonoje neabejotinai yra kareivinės. Jos taip pat vienos iš nedaugelio dviaukščių pastatų. Išplanavimas paprastas, kuo patogesnis, tualetai ir prausyklos abiejuose aukštuose. Dabartinė jų būklė kai kuriose vietose kritinė. Priešais fasadus nesunkiai pastebimos specialiai užaugintų aukštų medžių eilės, kurios turėjo kiek galima daugiau pridengti šiuos didelius pastatus.

Dešiniausioje vietoje stovėjo keli mediniai pastatai, kurių išlikę labai nedaug. Pagal sienų likučius matomas buvęs didelis jų plotas. Paskirtis šių pastatų neaiški, tai galėjo būti komfortiškas diviziono vadų pastatas arba štabas. Visai netoli stovi vandens aprūpinimo stotis, kurios viduje užrašai ant sienų ten dirbusiems kareiviams nuolat primindavo: „Diviziono aprūpinimas vandeniu yra mūsų karinės užduoties įvykdymas“.

Kogero labiausiai užteršta visos bazės vieta yra katilinė ir aplinkinių jai priklausančių pastatų kompleksas. Iš didžiulės mazuto cisternos šalia išsiliejęs (ar išlietas) didelis kiekis mazuto, kurio pilna ne tik pastatuose, bet ir prisisunkęs didelis plotas grunto. Stebėtina, kaip šioje vietoje dar kažkas auga… Žinoma, jokios įrangos nei viename iš pastatų jau neliko. Mazutes besiskverbiantis kiaurai plytų mūrą sukuria kraupų vaizdą.

Kovinė bazės dalis

Pravažiavus pagrindniu bazės keliu visą aptarnavimo dalį, netrukus už jos bet kokia transporto priemonė sustabdoma prieš spygliuotos vielos tvorą ir aukštus metalinius vartus, būtinas dokumentų patikrinimas, kadangi už tų vartų prasideda zona, kurioje toli gražu net ne kiekvienas kareivis gali papulti. Paimami dokumentai tikrinami šalia stovinčiame praeinamajame poste. Gavus leidimą, vartais atidaromi ir galima judėti toliau.

Taip turėjo būti prieš dvidešimt metų. Šiomis dienomis tyrinėtojų nesulaiko nei kariškiai, nei jokie tvoros likučiai, postas nebeturi net stogo. Būtent nuo šio pastato prasideda zona, kurioje kiekvienas pastatas yra maksimaliai maskuojamas – visi iš lauko matomi fasadai dažomi kamufliažu, beveik visi statiniai yra užpilti storu žemių sluoksniu.

Šioje dalyje stovi visi pagrindiniai statiniai, leidžiantys, kad iš šios bazės galėtų pakilti branduolinė balistinė vidutinio nuotolio raketa, kurios taikinys galėjo būti bet kuris Europos miestas. Laimė, nei viena raketa iš šios bazės, kaip ir iš kitų Lietuvos teritorijoje stovinčių, nėra pakilusi.

Ypatingo saugumo statiniai šioje bazės dalyje stovėjo šiaurė vakarų kriptyje, ir tai buvo branduolinių užtaisų ir raketos galvučių saugojimo bei surinkimo salės. Tai tokio pat dydžio ir konstrukcijos požeminiai statiniai, kaip ir raketų nešėjų saugojimo angarai. Tai tipiniai moduliniai statiniai, surenkami iš daugybės gelžbetoninių lankų (tokiu pat principu pastatyti ir didesni ir mažesni požeminiai statiniai).

Visą likusią teritorijos dalį užima keturi raketų paleidimo kompleksai, kuriuos sudaro po vieną paleidimo aikštelą, didelį raketų saugojimo angarą, paleidimo bunkerį bei kiti statiniai. Raketų angarai pastatyti taip, kad kuo greičiau būtų galima pastatyti raketas į startines pozicijas, tai yra prieš pačias paleidimo aikšteles, apie 150 m atstumu. Arčiausiai paleidimo aikštelės stovi paleidimo bunkeris, kuris turi įėjimą tik iš priešingos aikštelei pusės, taip apsisaugotų jame esanti įranga ir įgula nuo karštų išmetamųjų raketinio kuro dujų raketos kilimo metu. Net ir tokiu atveju, dalis raketos pakilimui reikiamos įrangos (startinis stalas) neišvengiamai būtų apgadinta.

Šioje teritorijoje taip pat yra įgulos žmonių požeminės slėptuvės, kurios galėjo apsaugoti karius tiek raketos kilimo, tiek aviacijos antskrydžio atveju. Teritorijoje taip pat yra kelios aktyvios slėptuvės su kulkosvaidžių lizdais, tačiau tokia apsauga visai bazei buvo itin menka, galvojant apie jos dydį ir svarbą. Tačiau didžiausias dėmesys buvo sutelktas į bazės slaptumą ir maskuotę, nes ją pastebėjus priešo žvalgybai, ir nukreipus panašaus tipo raketas į šią bazę, jokie ginklai jos jau nebūtų išgelbėję. Dar kartą galima pasidžiaugti, kad šaltasis karas vis dėl to ir liko šaltuoju.

Video

Montažas Deivido.